išmokos

Nuo birželio 3 d. vynuogių augintojai ir vyno gamintojai kviečiami teikti paraiškas dėl paramos pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano (SP) sektorinę intervencinę priemonę „Investicijos į vyno sektorių“. Paraiškos bus renkamos vieną mėnesį – iki liepos 1 d. Kaip teigiama Nacionalinės mokėjimo agentūros pranešime žiniasklaidai, pagal intervencinę priemonę parama teikiama: vyninių vynuogių veislių pirminei gamybai vykdyti, t. y. įsigyti investicijas, reikalin...

Vyriausybė pritaria seimo nario Edmundo Pupinio siūlymui nustatyti, kad asmeniui su negalia, pasirinkusiam gauti išankstinę pensiją, kartu galėtų būti mokama našlių ar vienišo asmens išmoka. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos parengtoje išvadoje teigiama, kad projektui siūloma pritarti.

Paprastai darbuotojai Lietuvoje yra apsaugoti nuo netikėtumų praradus darbą: jiems yra mokama išeitinė ir nedarbo išmokos, kai kuriems – ir ilgalaikio darbo ar garantinio fondo išmokos. Vis tik tokią apsaugą turi ne visi – likus be darbo jiems nepriklauso jokie pinigai. Savarankiškai – pagal individualios veiklos pažymą, verslo liudijimą – dirbantys ar juridinį asmenį turintys gyventojai tokių palengvinimų neturi, tačiau atitinkamai moka mažesnius mokesčius.

Siekiant, kad Lietuvoje padidėtų daugiamečių pievų plotai, o esamos pievos būtų išsaugotos ir prižiūrimos, Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginiame plane (SP) buvo numatyta nauja ekologinė sistema „Ariamosios žemės keitimas pievomis, jų išlaikymas ir priežiūra“. Apie tai informuoja Žemės ūkio ministerija. Pasak jos pranešimo, Lietuvai pavyko išspręsti vieną didesnių ūkininkų problemų – daugiamečių pievų ir ganyklų atkūrimo klausimą.

Mirus žmogui, jo artimieji ne tik gali kreiptis dėl finansinės paramos į savivaldybės socialinės rūpybos skyrių, gauti vienkartines ar periodines išmokas arba pensijas iš „Sodros“. Jei mirusiajam buvo skirtos „Sodros“ išmokos ar kompensacijos, tačiau jos jam dar nebuvo išmokėtos, išmokos atiteks paveldėtojams. Svarbu žinoti, kad šios išmokos neišmokamos paveldėtojams automatiškai.

Nutraukus darbo sutartį tiek darbuotojo, tiek darbdavio iniciatyva, paprastai kažkiek dienų dar tenka atidirbti. Vis tik atsiranda gudručių, kurie į paskutinę darbo dieną numoja ranka ir darbovietėje visai nepasirodo. Tačiau toks poelgis gali brangiai atsirūgti. Specialistai įspėjo, kad dėl to darbuotojas gali netekti ne tik dalies atlyginimo, bet ir išeitinės išmokos.

Jau ne vienerius metus valstybė teikia paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti. Tiesa, Kėdainiuose praėjusiais metais tokių asmenų ar šeimų neatsirado daug, o ir iš pateiktų prašymų ne visi buvo patenkinti. Prašančių paramos ir norinčių įsigyti būstą Kėdainių rajone jau yra ir šiais metais.

Rokiškio rajono savivaldybė patvirtino naują finansinės paramos gydytojams skyrimo tvarką, pagal kurią į rajoną dirbti atvyksiantiems specialistams numatoma 15 tūkst. eurų vienkartinė išmoka. Visgi, pasiūlyme yra ir papildomų sąlygų – gydytojas turi įsipareigoti savivaldybėje dirbti ne trumpiau kaip 2 metus, ne mažesniu kaip vieno etato krūviu ir deklaruoti gyvenamąją vietą Rokiškyje. Šiais metais gydytojų pritraukimui suplanuotas 100 tūkst.

Jei darbdavys jus atleistų ne dėl jūsų kaltės, jis turėtų sumokėti jums išeitinę išmoką. Vis tik, jeigu toje darbovietėje dirbote gan ilgai, jums gali priklausyti dar viena, pvz., 3,3 tūkst., 4,9 tūkst. eurų ar net didesnė išmoka. Tačiau dėl jos reikia kreiptis laiku. Norint gauti ilgalaikio darbo išmoką, reikia būti išdirbus vienoje darbovietėje bent 5 metus ir per 12 mėnesių nuo atleidimo suspėti kreiptis į „Sodrą“, nors tą daryti reikia ne visiems. Be to, beveik 80 proc.