iranas

Švedijos žvalgybos agentūra ketvirtadienį pareiškė, kad Iranas naudojasi švedų nusikaltėlių grupuotėmis „smurto veiksmams“ prieš Izraelį ir kitas valstybes bei Švedijoje veikiančias grupes, kurias Teheranas laiko keliančiomis grėsmę. Šis pranešimas buvo paskelbtas praėjus dviem savaitėms po to, kai naktį prie Izraelio ambasados Stokholme buvo šaudoma, ir trims mėnesiams po to, kai policija Izraelio komplekso teritorijoje rado nesprogusią granatą.

Jungtinių Tautų branduolinės veiklos priežiūros institucija pirmadienį paskelbė ataskaitą, kuri rodo Iraną dar labiau padidinus beveik iki ginklams tinkamo lygio prisodrinto urano atsargas. Tai laikoma naujausiu Teherano bandymu daryti spaudimą tarptautinei bendruomenei.  Iranas siekia, kad dėl prieštaringai vertinamos jo branduolinės programos įvestos ekonominės sankcijos būtų panaikintos mainais į branduolinių ambicijų apribojimą.

Per sraigtasparnio katastrofą žuvęs Irano prezidentas Ebrahimas Raisi ketvirtadienį buvo palaidotas po kelias dienas trukusių gedulingų apeigų, kuriose dalyvavo minios gedėtojų, pranešė valstybinė žiniasklaida. Šimtai tūkstančių žmonių jo gimtajame Mašhado mieste ėjo atsisveikinti su E. Raisi prieš jo laidotuves. Procesijos buvo surengtos ir Tabrizo, Komo, Teherano bei Biržando miestuose.

Iranas, po prezidento žūties, turi dvi dienas truksiančias laidotuvių procesijas penkiuose šalies miestuose. Per jas režimo rėmėjai gali atsisveikinti su aviakatastrofoje žuvusiu prezidentu ir kitais įtakingais lyderiais. Aiškėja, kad represijos žuvusį tironą lydi ir po mirties. Iranas pradėjo medžioti ir sulaikyti dėl prezidento mirtį šventusius iraniečius.

Antradienį dešimtys tūkstančių iraniečių susirinko atiduoti paskutinę pagarbą prezidentui Ebrahimui Raisi ir septyniems jo palydos nariams, žuvusiems per sraigtasparnio katastrofą. Mojuodami Irano vėliavomis ir laikydami velionio prezidento portretus, gedintieji pajudėjo iš centrinės aikštės šiaurės vakariniame Tabrizo mieste, į kurį E. Raisi skrido, kai sekmadienį sudužo jo sraigtasparnis. Jie žygiavo paskui karstus su E. Raisi ir septynių jo padėjėjų palaikais.

Irano prezidentas Ebrahimas Raisi Irane buvo vadinamas „Teherano skerdiku“ dėl praėjusio šimtmečio pabaigoje vykdytų masinių žudynių. Tik įvykus avarijai sąmokslo teorijų šalininkai iš karto atrado kaltininkus. Apie tai, kas kaltas dėl šios avarijos, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dėmesio centre +“ su žurnalistu Edmundu Jakilaičiu diskutavo Rytų Europos studijų centro vadovas, politologas Linas Kojala.

Irano prezidento Ebrahimo Raisi žūtis sraigtasparnio katastrofoje gali jo šalyje sukelti politinio nestabilumo laikotarpį, tačiau mažai tikėtina, kad pasikeis Irano užsienio politikos kursas ar Teherano vaidmuo Artimuosiuose Rytuose, pirmadienį sakė analitikai.

Antradienį tūkstančiai iraniečių išėjo į gatves dalyvauti prezidento Ebrahimo Raisi ir septynių jo palydos narių, žuvusių per sraigtasparnio katastrofą, laidotuvių procesijoje. Mojuodami Irano vėliavomis ir laikydami velionio prezidento portretus, gedintieji pajudėjo iš centrinės aikštės šiaurės vakariniame Tabrizo mieste, į kurį E. Raisi skrido, kai sekmadienį sudužo jo sraigtasparnis.

Irano valstybinė žiniasklaida pirmadienį paskelbė, kad prezidento rinkimai šalyje įvyks birželio 28 dieną. Rinkimai organizuojami per sraigtasparnio katastrofą žuvus prezidentui Ebrahimui Raisi ir jo palydai. „Rinkimų kalendorius patvirtintas per teismų sistemos, vyriausybės ir parlamento vadovų susitikimą“, – paskelbė valstybinė televizija. „Pagal pradinį Sergėtojų tarybos susitarimą nuspręsta, kad 14-ieji prezidento rinkimai bus surengti birželio 28 dieną“, – sakoma pranešime.